Reikia gerai parengtų Viešpaties vynuogyno darbininkų, tačiau kunigų formacijoje reikia visada atsiminti, kad pagrindinis formuotojas yra Dievas, sakė popiežius Pranciškus šeštadienį priimdamas vyskupus ir kunigų seminarijų vadovus, dalyvavusius šiomis dienomis vykusiame kunigų formacijai skirtame tarptautiniame suvažiavime, kurį surengė Dvasininkijos kongregacija. Esame tarsi trapūs moliniai indai, kuriuose nešiojamės mums suteiktą pašaukimo lobį. Kiekvienas kunigas yra pašauktas bendradarbiauti su jį nulipdžiusiu Puodžiumi, nes tik taip jis galės sėkmingai vykdyti jam skirtą pašaukimą skelbti Evangeliją. Popiežius paminėjo tris esminius formacijos elementus – tai paties pašauktojo, seminaristo ir vėliau kunigo pastangos, bendruomenės malda už pašaukimus ir už kunigus, o svarbiausia pasitikėjimas Dievo apvaizda.
„Taip formuojamas kunigas – vengiant bekūnio dvasingumo, taip pat vengiant supasaulėjimo, kuriame nelieka vietos Dievui. Brangieji, klausimas, kurį turime sau kelti žengdami į Puodžiaus dirbtuvę yra štai šis: Koks kunigas aš noriu būti? Noriu būti „saloninis“ kunigas, ramus ir viskuo apsirūpinęs, ar vis dėlto noriu būti mokinys misionierius, degantis uolumu dėl Viešpaties ir dėl Dievo tautos? Noriu patogiai įsikurti ar noriu būti keliaujantis mokinys? Noriu būti drungnas ir tenkintis ramiu gyvenimu, ar pranašas, žmonių širdyse žadinantis Dievo troškimą?“ – kalbėjo popiežius Pranciškus kunigų formacijai skirto suvažiavimo dalyviams.
Suvažiavime dalyvavo ir Bažnyčios Lietuvoje atstovai: Vyskupų konferencijos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, Telšių kunigų seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus ir Vilniaus kunigų seminarijos vicerektoriaus kun. Andžej Šuškevič.
Popiežius pabrėžė, jog svarbu, kad kiekvienas asmuo stengtųsi pažinti savo pašaukimo kelią ir rūpintųsi jo ugdymu, taip pat parėžė kunigų ir ugdytojų svarbą šiame kunigų ugdymo procese. Yra dvi dalys – ne tik seminarijos laikas, bet ir tęsiamos kunigystės laikas. Kunigai turi rūpintis savo tolimesniu tobulėjimu. Pati Bažnyčia, visos Bažnyčios tikintieji, turi pareigą rūpintis savo kunigais, klierikais, ne tik melstis už juos, bet ir kartu dirbti, kad turėtų gerą ganytoją. Popiežius pabrėžė, kad ne tik kunigas duodamas parapijai, bet ir parapijiečių malda yra svarbus palaikymas kunigams, kad jie vis tobulėtų, nes tobulėjimas yra artėjimas prie Kristaus, supanašėjimas su Kristumi.
Lietuvos seminarijos šiemet, lyginant su netolima praeitimi, priėmė gerokai daugiau kandidatų. Ar tai nauja tendencija?
Tikėkimės. Tikėkimės, kad iš tikrųjų į tą pusę einama. Būdamas Romoje, turėjau progos aplankyti Šventųjų skelbimo kongregaciją ir susitikti su kard. Amato, kuris buvo atvykęs į Vilnių ir vadovavo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijai. Tąkart kai aš jį lydėjau, kiekvienoje vietoje kur mes sustodavom pasimelsti, intencija buvo prašyti palaimintąjį Teofilių, kad Lietuvai duotų daugiau pašaukimų. Ir iš tikrųjų po beatifikacijos mes matome, kad maldos jau pradeda išsipildyti. Manau, kad visiems reikėtų sekti kardinolo Amato mums parodytu pavyzdžiu, nebijoti kreiptis į mūsų šventuosius, palaimintuosius ir prašyti jų užtarimo, kad padėtų jauniems vyrams, jaunoms merginoms atpažinti savo pašaukimą ir atsiliepti į jį. Pašaukimų tikrai yra ir jų yra daug. Viešpats šaukia kiekvieną iš mūsų, mes turime išgristi ką jis sako ir atsiliepti.
(Vatikano radijas)
